Važiuojant per Lietuvą akį traukia vaizdas – pasteliniaspalviai namai tarp senų pilkų sodybų. Renovacijos banga, prasidėjusi didmiesčiuose, pasiekė rajonus. Žmonės šiltina, keičia, atnaujina. Vieni – dėl ekonomikos, kiti – dėl komforto, treti – tiesiog todėl, kad kaimynas jau padarė.
Statistika rodo augimą. Statybos inspekcijos duomenimis, individualių namų renovacijos leidimų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai. Energetikos ministerija fiksuoja rekordinį paraiškų skaičių subsidijaims. Kažkas vyksta.
Sovietinių namų karta bręsta sprendimui
Didžioji dalis Lietuvos individualių namų statyta 1960-1990 metais. Kolūkių era, kai žmonės gaudavo sklypus ir statėsi patys – dažnai iš to, ką pavykdavo gauti. Silikatinės plytos, šlakblokai, tuščiaviduriai blokeliai – konstrukcijos, kurios tuo metu atrodė modernios.
Šie namai dabar švenčia penkiasdešimtmečius ir vyresnius jubiliejus. Jų savininkai – pensininkai arba vaikai, paveldėję tėvų turtą. Ir vieni, ir kiti susiduria su ta pačia realybe: namai šalti, sąskaitos didelės, remontas neišvengiamas.
Dilema aiški. Parduoti – sunku, nes pirkėjai nori įsikraustyk ir gyventi, ne investuoti į renovaciją. Nugriauti ir statyti naują – pernelyg brangu. Lieka vienas kelias – renovuoti tai, kas yra.
Energetinė klasė: raidė, kuri keičia vertę
Nekilnojamojo turto skelbimuose vis dažniau matoma energetinio naudingumo klasė. A++, B, D, G – raidės, kurios pirkėjams pasako daugiau nei aprašymo žodžiai.
G klasės namas – energetinis košmaras. Tokių Lietuvoje – dauguma senesnių pastatų. Jie sunaudoja trigubai ar keturgubai daugiau energijos nei šiuolaikiniai standartai leidžia. Pirkėjas, matydamas G, iškart skaičiuoja būsimas sąskaitas.
B ar A klasė – visai kita istorija. Tokie namai parduodami greičiau ir brangiau. Skirtumas kainoje gali siekti 15-25 procentus, priklausomai nuo vietos ir kitų faktorių.
Namo sienų šiltinimas – tiesiausias kelias pagerinti energetinę klasę. Sienos – didžiausias šilumos nuostolių šaltinis, todėl jų izoliacija duoda didžiausią pokytį sertifikate. Namas, buvęs G klasės, po kompleksinės renovacijos gali tapti C ar net B.
Regionų skirtumas: Vilnius vs provincija
Sostinėje ir jos apylinkėse renovacija – beveik standartas. Naujakuriai perka senus namus, žinodami, kad investuos į atnaujinimą. Biudžetai didesni, lūkesčiai aukštesni, rangovų konkurencija didesnė.
Provincijoje situacija kitokia. Biudžetai mažesni, bet ir darbų kainos žemesnės. Vietiniai meistrai dažnai dirba pigiau nei sostinės įmonės. Medžiagos kainuoja vienodai, bet darbo valandos – ne.
Įdomus fenomenas – grįžtantys emigrantai. Užsienyje uždirbę pinigus, jie grįžta į gimtąsias vietas ir atnaujina tėvų ar senelių namus. Tokie projektai dažnai ambicingiausi – žmonės matę Vakarų standartus nori juos atkartoti čia.
Klaidos, kurios kainuoja
Renovacijos bumas atnešė ne tik atnaujintus namus, bet ir skaudžių pamokų. Ne visi projektai baigiasi sėkmingai.
Pirma dažna klaida – dalinė renovacija be sistemos. Žmogus apšiltina sienas, bet palieka senus langus ir neapšiltintą stogą. Rezultatas – pagerėjimas minimalus, pinigai išleisti, nusivylimas didelis.
Antra – pigių medžiagų ir nepatikimų rangovų pasirinkimas. Sutaupyti tūkstantį šiltinimo metu, kad po penkerių metų taisyti už tris – ne ekonomija, o nuostolis.
Trečia – pamiršti pamatai. Nauja fasado izoliacija atrodo puikiai, bet pamatų šiltinimas nepadarytas. Žiemą grindys šaltos, kampuose drėgmė, pelėsis grįžta. Pamatas – pastato pagrindas, jo ignoruoti negalima.
Ketvirta – ventiliacijos nepaisymas. Gerai užsandarintas namas nebegali „kvėpuoti” kaip seniau. Be tinkamos ventiliacijos sistemos drėgmė kaupiasi viduje, oras prastėja, sveikatos problemos didėja.
Meistrai: kaip rasti ir kaip išvengti problemų
Renovacijos paklausa išaugino ir rangovų rinką. Vieni – profesionalai su patirtimi ir reputacija. Kiti – vakarykščiai statybininkai, nusprendę, kad šiltinimas – lengvas uždarbis.
Geri ženklai: įmonė veikia ne pirmus metus, turi baigtų objektų portfelį, sutinka parodyti ankstesnius darbus, duoda realias garantijas raštu, neprašo viso avanso iš karto.
Blogi ženklai: neaiškūs kontaktai, tik mobilus telefonas, nėra sutarties arba ji labai trumpa, reikalauja didelio avanso grynaisiais, žada neįtikėtinai trumpus terminus ar mažas kainas.
Kaimynų rekomendacijos – vertingas šaltinis. Jei kas nors jūsų gatvėje ką tik renovavo – paklauskite. Ne tik ar patiko rezultatas, bet ir kaip vyko procesas: ar laikėsi terminų, ar nebuvo netikėtų papildomų išlaidų, kaip reagavo į pastabas.
Sezonas ir planavimas
Šiltinimo darbai Lietuvoje turi aiškų sezoną – nuo balandžio iki spalio. Šaltuoju metu technologijos neleidžia kokybiškai dirbti, todėl visi nori suspėti per tą patį langą.
Rezultatas – rangovų trūkumas piko metu. Tie, kas užsisako pavasarį, dažnai gauna terminus tik vasaros pabaigoje. O kas nusprendžia rugsėjį – rizikuoja, kad darbai užsitęs ir liks nebaigti iki šalčių.
Protinga strategija – planuoti iš anksto. Žiemą rinktis rangovą, derėtis dėl kainos, sutarti terminus pavasariui. Tada, kai ateis sezonas, jūsų objektas bus sąraše, ne eilėje.
Renovacija – ne impulsyvus pirkinys. Tai projektas, reikalaujantis laiko, tyrimų ir apgalvotų sprendimų. Bet rezultatas – namas, kuris tarnaus dar dešimtmečius, šildys mažiau, kainuos mažiau ir bus vertas daugiau.