Ilgą laiką šilumos siurbliai oras-oras turėjo reputaciją – „veikia, kol nešalta”. Ir tam buvo pagrindo: ankstesnių kartų modeliai ties minus penkiolika laipsnių pradėdavo prarasti efektyvumą, o ties minus dvidešimt – praktiškai nustodavo šildyti. Lietuvai, kur žiemos temperatūros reguliariai krinta žemiau minus dvidešimties, tai buvo rimtas trūkumas. Koks šios technologijos potencialas šiandien, ar ji tinka mūsų platumoms ir ką rodo naujausi moksliniai tyrimai šiaurės Europoje? Bet ar ši reputacija vis dar pagrįsta?
Trumpas atsakymas: ne. Ilgas – kur kas įdomesnis.
Skandinavijos pamoka
Skandinavijos šalys – Norvegija, Suomija, Švedija – turi panašų arba net šaltesnį klimatą nei Lietuva, ir būtent jose šilumos siurblių rinka auga sparčiausiai Europoje. Norvegijoje šilumos siurblys įrengtas beveik kiekviename antrame name. Kaip tai įmanoma šalyje, kur žiemos temperatūros siekia minus trisdešimt?
Atsakymas slypi technologijoje, kuri per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė iš esmės. Šiuolaikiniai inverteriniai kompresoriai, daugiastadijiniai šilumokaičiai ir pažangūs šaltnešiai (ypač R32 ir R290) leido sukurti sistemas, kurios efektyviai veikia iki minus dvidešimt penkių ar net minus trisdešimties laipsnių. COP (naudingumo koeficientas) ties minus penkiolika šiandien siekia 2,0–2,5 – tai reiškia, kad kiekvienam sunaudotam kilovatui elektros siurblys pagamina du–du su puse kilovato šilumos. Net ekstremaliu šalčiu tai efektyviau nei tiesioginis elektrinis šildymas.
Ką rodo realūs tyrimai
Suomijos technologijų tyrimų centras VTT atliko ilgalaikį tyrimą, kuriame stebėjo šilumos siurblių veikimą realiomis sąlygomis per kelias žiemas. Rezultatai parodė, kad patikimi šilumos siurbliai oras oras su inverterine technologija per visą šildymo sezoną pasiekia sezoninį COP nuo 2,5 iki 3,5, priklausomai nuo pastato izoliacijos ir klimato zonos. Tai reiškia, kad šildymo sąskaitos sumažėja penkiasdešimt–septyniasdešimt procentų, palyginti su tiesioginiu elektriniu šildymu.
Montavimas lemia viską
Bet technologija – tik pusė istorijos. Kita pusė – tinkamas įrengimas. Norvegijos šilumos siurblių asociacija (NOVAP) pabrėžia, kad net geriausias siurblys veiks prastai, jei bus netinkamai parinktas arba sumontuotas. Per didelis siurblys mažam patalpai – švaistymas. Per mažas dideliam namui – nuolatinis perkrovimas, kuris trumpina tarnavimo laiką. Tinkamai parinkti efektyvūs šilumos siurbliai turi atitikti konkretaus pastato šilumos nuostolius, o ne būti parenkami „iš akies” pagal patalpų plotą.
Taip pat svarbi lauko bloko vieta: apsaugotas nuo vėjo, bet su gera oro cirkuliacija, tinkamame aukštyje, ant tvirtų pamatų su antivibraciniu pagrindu. Šios detalės atrodo smulkios, bet jos tiesiogiai veikia efektyvumą ir tarnavimo laiką.
Skaičiai iš Lietuvos
Nors Lietuvoje tokių sistemingų tyrimų kaip Suomijoje nėra, individualių namų savininkų patirtis rodo panašius rezultatus. Namuose, kuriuose anksčiau buvo naudojamas tiesioginis elektrinis šildymas arba senas dujų katilas, šilumos siurblys oras-oras sumažina šildymo kaštus vidutiniškai keturiasdešimt–šešiasdešimt procentų. Tai reiškia, kad investicija – paprastai nuo dviejų iki keturių tūkstančių eurų, priklausomai nuo galios ir modelio – atsiperka per tris–penkis šildymo sezonus.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausybė periodiškai skelbia subsidijų programas šilumos siurbliams, kurios gali padengti iki trisdešimties procentų investicijos. Tai dar labiau sutrumpina atsipirkimo laikotarpį ir padaro šią technologiją prieinamesnę platesniam ratui namų savininkų.
Lietuvai visa tai reiškia paprastą dalyką: klimatas nebėra priežastis atsisakyti šilumos siurblio. Technologija jau seniai aplenkė mūsų žiemas. Klausimas nebėra „ar veiks šaltą žiemą?”, o „ar bus teisingai parinktas ir sumontuotas?”
O tinkamas parinkimas ir montavimas – tai ta investicija, kuri visada atsiperka.