Tas momentas, kai supranti – reikia papildomų pinigų. Gal atsirado galimybė, kurios negalima praleisti. Gal sezonas artėja, o atsargų nėra. Gal tiesiog laikas žengti kitą žingsnį.
Verslo paskola gali būti atsakymas. Bet prieš pildant paraiškas, verta skirti valandą pokalbiui su savimi. Penki klausimai, kurie padės priimti sprendimą, dėl kurio nesigailėsi.
1. Kam konkrečiai man reikia šių pinigų?
Ne „verslui vystyti”. Ne „apyvartai padidinti”. Konkrečiai.
Įranga, kuri kainuoja tiek. Atsargos, kurių reikia tiek vienetų. Remontas, kurio sąmata – tokia. Darbuotojas, kurio atlyginimas bus toks.
Jei negali surašyti sąrašo su sumomis – dar ne laikas skolintis. Migloti tikslai veda prie miglotų rezultatų ir labai konkrečių įsipareigojimų.
Geras testas: ar galėtum per dvi minutes paaiškinti kreditoriui, kam kiekvienas euras bus panaudotas? Jei ne – grįžk prie skaičiavimų.
2. Kaip šie pinigai grįš?
Paskola – ne dovana. Ji grįš su palūkanomis. Klausimas – iš kur?
Jei skoliniesi įrangai – kaip ta įranga padidins pajamas ar sumažins išlaidas? Per kiek laiko? Ar skaičiavimai remiasi faktais, ar viltimis?
Jei skoliniesi apyvartai – ar problema tikrai pinigų trūkumas, ar gal lėtai mokantys klientai? Gal faktoringas būtų geresnis sprendimas?
Kiekviena paskola turi „atsipirkti” – tiesiogiai arba netiesiogiai. Jei negali paaiškinti kaip – gal dar ne laikas.
3. Kiek tiksliai reikia?
Maža suma – neišspręsi problemos. Didelė – mokėsi palūkanas už pinigus, kurie guli be darbo.
Tikslumas čia svarbesnis nei bet kur kitur. Sudėk visas išlaidas, pridėk 10-15% nenumatytiems dalykams. Tiek ir prašyk.
Pagunda „paimti daugiau dėl visa ko” yra stipri. Jai pasiduoti lengva, o kaina – reali. Kiekvienas perteklinis euras kainuoja palūkanas visą paskolos laikotarpį.
4. Kokią įmoką galiu mokėti kas mėnesį?
Ne kokią norėčiau. Kokią galiu – realistiškai, net jei mėnuo bus blogesnis nei vidutinis.
Paimk paskutinių šešių mėnesių pinigų srautus. Pažiūrėk į blogiausią mėnesį. Ar net tada būtum galėjęs sumokėti planuojamą įmoką be streso?
Jei atsakymas „taip” – puiku. Jei „turbūt” arba „jei viskas gerai” – įmoka per didelė. Rinkis ilgesnį terminą arba mažesnę sumą.
5. Ką darysiu, jei nepavyks?
Niekas nenori apie tai galvoti. Bet verslininko darbas – galvoti apie scenarijus, ne tik apie svajones.
Jei pardavimai nukris – ar vis tiek galėsi mokėti? Jei praradau pagrindinį klientą – kaip ilgai ištempsi? Jei investicija neatsipirks taip greitai, kaip planuoji – kas tada?
Nebūtina turėti atsakymus į viską. Bet būtina bent užduoti klausimus. Verslininkas, kuris nesvarsto rizikų – ne drąsus, o neatsargus.
Bonus: ar tikrai paskola – geriausias būdas?
Kartais taip. Kartais – ne.
Gal užtenka susitarti su tiekėjais dėl ilgesnio mokėjimo termino? Gal klientai sutiktų mokėti avansą? Gal kai kurias išlaidas galima atidėti ar sumažinti?
Paskola – greitas ir aiškus sprendimas. Bet ne vienintelis. Ir ne visada optimaliausias.
Jei po visų šių klausimų vis dar aišku, kad paskola – teisingas žingsnis, vadinasi, esi pasiruošęs. Eik ir imk. Tik dabar jau žinosi, ko ieškai ir ko vengti.
Dar vienas dalykas
Rinka pilna pasiūlymų. Bankai, kredito unijos, platformos – kiekvienas siūlo savo sąlygas. Skirtumas tarp geriausio ir blogiausio pasiūlymo gali siekti tūkstančius eurų.
Valanda, skirta palyginimui, gali būti pelningiausia valanda tavo versle tą mėnesį. Neapsiriboki pirmu pasiūlymu. Neapsigauk vien palūkanų skaičiumi – skaičiuok bendrą sumą.
Ir skaityk smulkųjį šriftą. Visada skaityk smulkųjį šriftą.